stuobrys

stuobrỹs sm. (4) Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, (3) [K], Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, stúobris (1) Rtr, FrnW, NdŽ, Als, Kv, Nm, Gs, LKKII168 (Lkm); M 1. R, R¹85, MŽ, N, Sut, RtŽ, KI175, L nugenėtas, be viršūnės arba išdžiuvęs, pūvantis, nykstantis medis: Medis be viršūnės, sausas arba žalias, bus stúobris J. Iš stúobrio nėr atžalų JI173. Stúobris apdegęs bus degėsas JI305. Stuobrỹs – medis išpuvusiu viduriu J.Jabl. Vienas stúobris, viršūnė nulūžus Jrb. Stova stúobris neapkabinamas DūnŽ. Tuoj už karaliaus rūmų didelis plataus stuõbrio medis VoL334. Jei medis ąžuolas ar pušis palūžtų aukštesniai aulio arba drevės, to stuobrio nieks negal kušinti S.Dauk. Per kelis žingsnius tolumo negalėjai atskirti žmogaus nuo stuobrio, akmens nuo gyvolio Žem. Šiąnakt miške tokia vėtra buvo, tiek stúobrių prilaužė KzR. Šakos kulkų nukapotos, tik stuobriaĩ likę Gs. Nukirto šakas, stúobris vienas bepaliko Trkn. Reik iš stúobrio parnešt pūsrų bitėm Sk. Iš supuvusio stuobrio prasta malka Ut. Šitam stúobry didžiausia skylė, ė medis vis da gyvuoja: žalias i žalias Vdš. Meleta miške terškia ir mala, stuobrỹj genelis sau gūžtą kala BM411(Kp). | prk.: Jis ne vyras, bet stuobrys išpuvęs, be galvos ir be širdies Žem. Stuobri paukščių lekamasis, tūpamasis, šikamasis! Ggr. ^ Iš stuobrio nėr atžalų LTR. Prie stuobrelio geriau kūrenasi ugnelė LTR(Vlkj). Pažiūrėjo kaip velnias į sudžiūvusį stuobrį PPr288. Liko tarp jaunųjų viena, kaip tarp žalio miško sausas stuobrys J.Bil. Esu viena kaip stuobrys Ėr. Stypsojo it stuobris M.Valanč. Ko stovi kap stuobrỹs – prašyk tėvo pinigų! Smn. Kaip ir stuobrỹs stovia stačia Kp. Eikš arčiau! Ko stovi kap stuobrỹs?! Dglš. Užu seno bernelio kaip už kokio stuobrẽlio An. Tik turiu brolelį kap girios stuobrelį LTR(Grv). Kaip tas stuobris ąžuolinis be žalių lapelių, teip našlys, senas diedas be meilių žodelių LTR(Slk). Ei, močiute, motinėle, rinkai ma[n] bernelį ir išrinkai ma[n] bernelį kaip girios stuobrẽlį JV869. Stova kaip paukščių šikamas stuobrys LTR(Krž). Didelis kai paukščių šikamasis stuobris Vdžg. Stovi stuobrelis, tam stuobrely vandenio lašelis (butelis) Pn. 2. S.Dauk, I, Kos37, L medžio galas, šiekštas: Įpratome, kad kiškiai, voverės iš panemunės miškų ant stuobrių plaukia, stirnos salose išsigelbėjimo laukia per pavasario polaidį sp. Pastatė boba katilą, stuõbrį ankasė an atšlaimo, pririšė vilką GrvT128. Pakėliau tą stuobrelį, bet tuoj į pjaulus subyrėjo Skrd. 3. LKAI195(Antz, Ds, Lkv, Krtv) medyje išpuvusi skylė, drevė, išduba, uoksas: Stuobriuose perėjosi pelėdos, apuokai A.Vien. Šitam stuobry radau voverės prinešta riešutų Brž. Miškų prižiūrėtojai žinodavo, kokios vietos yra stuobriaĩ su bitėm Kp. [Pirklys] miške rado stuobrį ir įmetė vaiką į stuobrį LTR(Skp). Jis besikavodamas nuo lietaus paejo po vienu dideliu ąžuolu, kur par vidurį ąžuolo buvo išdubusi skylė, arba stuobrys DS15(Rs). 4. DŽ, Rs prk. apsileidęs, nejudrus, nemandagus, nejautrus žmogus, griova, liurbis, vėpla: A savo stúobrį pardirbai: koks jau gimė, toks i sprogs DūnŽ. Tas stuobrys geros širdies ir kvailokas: ką mąsto, tai ir daro V.Myk­Put. Stúobris – ne vyras Krš. Koks buvo stuobrỹs, toks ir bus – nė pats gyvenimas jo neaptašys Upn. Sarmata ir svečiuos nueit su tokiu stuobriu, kad jis nemoka gerai apseit Kvr. Kažin, ar pavirs tas stúobris į žmogų? Šv. Tie mūsų stuobriaĩ gi nieko nežino Mžš. 5. Sln, BsPIII24 žmogaus ar gyvulio kūno dalis nuo kaklo iki kojų, stuomuo: Kurs stúobrį nuo liemens meta į šalis eidamas, tas klivingis JII168. Auga į stuobrį, o į protą nė biškį Kltn. Mergaitė čekšt ir nukirto vagiu galvą, o stuobrį insitęsė [į vidų] LTR(Lp). Visiems galvos nukirstos ir sukriautos į vieną kertę, o patys tie stuobriai – į kitą LTR(ž.). Ėgi išlenda iš krūmelio jaučias su dviem galvom. Jaučio stuobrys vienas, ė galvos – tai dvi LTR(Dkk). 6. LKAI71(On), Brž, Ln [i]skobtas indas, kubiliukas kam laikyti: Stuobrỹs – tai be lankų, iš medžio išskaptuotas miltam Vb. Stuobrỹs – indas apyniams supilti J.Jabl. Stuobrẽlis LKAI71(Všk). ^ Stovia kaip ir stuobrỹs, iškaltas iš medžio Šmn. 7. LKAI174(Ps, Pmp) avilys, ppr. keliamas į medį bičių spiečiui vilioti.

◊ netašýtas stuobrỹs Pt apie nevykėlį, negudrų, nevikrų žmogų: Oi tu stuobrỹ netašýtas! Klvr. stuõbrio viẽtoje nieko neveikiant (gyventi, būti): Jam negražu buvo žiūrėt, kaip mergaitė mala, o jis stovi stuõbrio viẽto[je] Skrb. Kas iš tokio vyro, stovi stuõbrio viẽtoj Sdk. Nėr sveikatos – žmogus gyveni stuõbrio viẽtoj Klt.